- kniūra
- kniūrà scom. (4), kniū́ra (1) NdŽ paniuręs žmogus, verkšlentojas, kniuris: Eik, kniūra, valgyt, gana snargliuot! Užg. Eik tu, kniū̃ra, nemoki nei su žmogum pašnekėt Rdm. Meilaus žodžio iš tokio kniūrõs neužgirsi Trgn. Mūs seniūnas baisus kniūrà Lš. Ana jau i apsgimus kniūrà, nigdu jos neužvysi juokiantis Ml. Tas jų Izidorius toks kniū́ra Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.